Panevėžio jachtklubo organizuojama Joninių regata šiemet, birželio 20-21 dienomis, Rubikių ežere ir jo pakrantėje vyko jau 31-ą kartą. Į tradicinę šventę Anykščių rajone suvažiavo didelė kompanija buriavimo entuziastų, pasiryžusių išsiaiškinti, kuri regatos komanda bei buriuotojai yra stipriausi.
Autorė Juta LIUTKEVIČIŪTĖ
Pakrantės pokyčiai
Giedras ir saulėtas šeštadienio rytas nebuvo vienintelė maloni staigmena regatos dalyviams. Tradicinėje regatos ežero pakrantėje buriuotojus pasitiko naujas laivų iškėlimo ir nuleidimo slipas, gerokai palengvinęs iki šiol problematišką laivų transportavimą. Dailioje ežero pakrantės stovyklavietėje nuo pat ankstyvo ryto būriavosi šventės organizatoriai – Panevėžio jachtklubo nariai, kurių gretas vėliau papildė iš skirtingų šalies miestų atvykę burlaivių ir burlenčių sporto gerbėjai.
Joninių regatos atidarymo šventėje apsilankė bei gero vėjo varžybų dalyviams linkėjo Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas bei Anykščių regioninio parko vadovas Kęstutis Šerepka, kuriam buvo įteiktas specialus padėkos raštas bei auksinio šekelio ordinas už įvykdytą pažadą ir pakrantėje naujai įrengtą slipą.
Nauja organizatorių pamaina
Susirinkusiuosius sveikino jau šešerius metus Panevėžio jachtklubo vadovo pareigas einantis Jonas Rozis, supažindinęs su pasikeitusiu tradicinių buriuotojų varžybų organizavimu – po praėjusios jubiliejinės 30-osios Joninių regatos, šventės organizavimą į savo rankas perima buriuotojų klubo jaunimas.
„Nuo buriavimo niekur nepabėgsime, tačiau regatos organizavime braukiame brūkšnį – nuo šiol prasideda jaunimo era. Tegul jie regatas bando plėsti, daryti linksmiau, geriau ir tvarkingiau“, – sakė jachtklubo vadovas.
Vienas pagrindinių šių metų regatos organizatorių Vytautas Juškevičius sveikino šventės dalyvius ir dėkojo už suteiktą galimybę daugiau prisidėti prie tradicinio buriuotojų renginio organizavimo.
„Pats regatose dalyvauju jau nuo 2003 m., o prie organizavimo prisidedu paskutiniuosius keletą metų. Šįmet jachtklubo pasitarimo metu buvo nuspręsta visus organizavimo reikalus perleisti klubo jaunimui, mat senbuviai jau padarė labai daug – 30 regatų“ – pasakojo V. Juškevičius, drauge dėkodamas kitiems jachtklubo nariams, be kurių regata nebūtų praėjusi taip sklandžiai.
Dalyviai, startas ir distancijos
Pasak V. Juškevičiaus, šioje Joninių regatoje dalyvavo kone perpus mažiau buriavimo sporto entuziastų nei pernai – varžybose užregistruoti 32 laivai. Džiugina tai, kad į lenktynes susirenka ne tik panevėžiečiai, bet ir kitų miestų – Biržų, Ukmergės, Kauno, Vilniaus, Vilkaviškio – buriuotojai.
„Varžybų dalyviai skirstomi į sportinių, kreiserinių bei savos gamybos jachtų klases, atskira grupė tenka ir burlentėms. Burlentininkai skirstomi į grupes pagal amžių, tai – jaunimo, suaugusiųjų bei veteranų grupės“, – su regatos taisyklėmis supažindino V. Juškevičius.
Viena pavojingiausių regatos procedūrų – penkios minutės ant vandens prieš paskelbiant startą, kurių metu burlaiviai bei burlentininkai suka ratus ir piešia vandens vitražus. Joms praėjus skelbiamas startas ir varžybų dalyviai plaukia skirtą distanciją.
„Distanciją paruošiama jau varžybų vietoje, atsižvelgiant į oro sąlygas. Pirmąją dieną dažniausiai būna 3-4 startai – priklauso nuo to, kaip smarkiai pučia vėjas. Antrąją dieną vyksta maratonas, kurio distancija – ratas aplink didžiąsias Rubikių ežero salas“, – apie varžybų eigą pasakojo regatos organizatorius.
Pasak V. Juškevičiaus, dažniausiai į regatą renkasi ilgamečiai ir ištikimi varžybų dalyviai, bet kasmet pasirodo ir naujų veidų. Lenktynių dalyvių patirtis – skirtinga, o rezultatai kartais gali ir nustebinti.
Linkėjo gero vėjo, gavo lietaus
Nemažiau dėmesio bei energijos organizatoriai skiria ir ant kranto likusių regatos dalyvių užimtumui. Čia likusios ir stovyklavietėje įsikūrusios buriuotojų palaikymo komandos gali dalyvauti konkursuose bei varžybose tiek vandenyje, tiek ir ant kranto. Virvės traukimas, smėlio slidės, vaikščiojimas kojūkais, irklenčių bei vandens slidžių varžybos – šias ir dar daugiau pramogų galėjo išbandyti regatos svečiai.
Dar viena buriuotojų bendruomenės subtilybė – keletą kartų regatos metu kartotas šūkis: „Gero vėjo!“, į kurį susirinkusieji vieningu balsu atsakė: „Vėjo, vėjo, vėjo!“. V. Juškevičiaus nuomone, šį šūkį privalo žinoti kiekvienas save gerbiantis buriuotojas – taip jau tapo įprasta linkėti sėkmės kelionėje ar varžybose.
Deja, tačiau regatos savaitgalio oras nebuvo pats dėkingiausias – šeštadienis, nors šiltas ir saulėtas, buvo mažai vėjuotas, o sekmadienio naktį prasidėjęs lietus nesiliovė iki pat varžybų pabaigos. Nepaisant to, jog trūko vėjo ir saulės, V. Juškevičius džiaugėsi, kad visi plaukimai įvyko sėkmingai. Jo nuomone, dėl oro per daug sielotis neverta – juk ne kas kitas, o būtent buriuotojai puikiai supranta posakio, esą nėra blogo oro, o tik netinkama apranga, prasmę.
Buriavimas kaip (ne)malonumas
Paklaustas, kas šiame sporte jį žavi labiausiai, jachtklubo narys V. Juškevičius teigė, jog šis sportas jį žavėjo jau nuo mažų dienų.
„Pamenu, kai matydavau link tikslo plaukiančius pasvirusius laivus ir užgniaužęs kvapą galvodavau – kaip jie nebijo apsiversti? Kai buvau devynerių, tėtis išmokė plaukti burlentė – su ja iš pradžių ir dalyvaudavau regatose. Dabar buriavimas mano gyvenime užima svarbiausią dalį, niekada nenustoju galvoti apie ateinančius plaukimus, galimas oro sąlygas“, – pasakojo jis.
Buriuotojas teigė, kad neretai žmonės klaidingai įsivaizduoja buriavimą esant romantiška, atpalaiduojančia sporto šaka.
„Buriuotojas – tai tas, kuris sėdi šlapias ir sustiręs, ant jo nuolatos pila šaltą vandenį, rankos nusėtos pūslėmis, o karšto maisto jis būna nevalgęs kelias dienas. Nepaisant visko, už tai šis žmogus moka didelius pinigus“, – juokavo regatos organizatorius.
Su tokia nuomone sutinka ir nuo pat jachtklubo įsteigimo 1990 m. jo nariu tapęs, o dabar veiklai vadovaujantis J. Rozis.
„Romantikos šiame sporte nedaug, ypač jeigu kelionės tikslą nori pasiekti bet kokiu oru, plaukdamas tiek dieną, tiek naktį. Sportas ant vandens niekada negaili iššūkių, o ir tikrą malonumą pajauti tik tada, kai po sunkaus plaukimo grįžęs viską permąstai“, – sakė J. Rozis.
Didžiausia sėkmė – vieninga komanda
Jachtklubo vadovas nesistebi, kodėl Panevėžyje, mieste, kuriame nėra patogių sąlygų buriuoti, susiformavo tokia vieninga ir aktyvi entuziastų komanda.
„Sunkiau pasiekiamuose dalykuose greičiau atsiskleidžia tikrieji buriuotojai, o nuotalos rengiamose kelionėse ir varžybose grūdinasi charakteriai, formuojasi komanda“, – sakė J. Rozis ir pridūrė, kad visi jachklubo nariai – sunkumų ir netikėtų iššūkių nebijantys žmonės, visada padedantys draugui ir einantys pažinimo keliu. Būtent būvimą drauge jachtklubo vadovas laiko didžiausia klubo sėkme.
J. Rozio nuomone, atšiaurokas lietuviškas klimatas neturi jokios neigiamos įtakos buriavimo megėjams – tikri entuziastai buriuoja visur, o šaltesni vandenys labiau grūdina. Buriuotojo nuomone, Lietuvos vandenys turi savo charakterį: ežerai mažai banguoti, vėjai nepastovūs.
„Baltijos jūroje vėjai pastovesni, bangos nemažos, nors ne visada tvarkingos. Šiaurės jūroje kartais virsta bangos-kalnai, bet jos tvarkingos. O štai šiltuose vandenyse neretai jautiesi kaip pliaže“, – sakė jis.
Patyrusio buriuotojo nuomone, šiame stipriai su gamta susijusiame sporte, svarbiausia yra prisitaikyti prie vėjo ir kitų gamtos diktuojamų sąlygų. Išmokus tai padaryti, sėkmė gali aplankyti ir mažai patyrusį, debiutuojantį sportininką.
Šių metų gegužę klubo nariai lankėsi Maljorkoje, buriavo Viduržemio jūros vandenyse. Pasak J. Rozio, čia lankytis su komanda visada malonu – vanduo šiltas, klimatas malonus.
„Ateities planuose – Karibai. Bet nemažiau gera būtų sugrįžti ir į Norvegijos fiordus“ – sakė klubo vadovas.